- riuktelti
- riùktelti, -ia (-i), -ė (-ėjo) Gž, Rmš žr. riuktelėti 1: Kad gerai riuktels, tai noroms nenoroms tylėsi rš. Tas durnius man į kuprą taip riùktelėjo, kad dar ir šiandie skauda Snt.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
riūktelti — riūktelti, ia ( i), ė ( ėjo) žr. riūktelėti: 1. Kad riūktelsiu tau, tai žinosi! Žal. Riūktelk tu jam, tik smagiai, kad pajustų Alk. 2. Apšvietė ir riūktelė[jo] (numetė bombą) Gs … Dictionary of the Lithuanian Language